Tam, kad vaikas noriai paimtų knygą ir iš jos mokytųsi, rašytojas turi suderinti mokslą ir kūrybiškumą, tiki vaikų knygų autorės Lina Matiukaitė ir Ieva Kilienė. Deja, prisimindami gražiausias mokyklos akimirkas ne visi suaugusieji norėtų galvoti apie matematikos pamokas su painiomis taisyklėmis ir gausybe formulių. Jei matematikos mokytis nenori ir vaikai, tai tampa tikru galvos skausmu tėvams, bandantiems įrodyti jos naudą. Rašytojos teigia, kad šią discipliną galima vadinti tikra smegenų mankšta, bet tam, kad ji būtų veiksminga, reikia rasti suprantamų būdų perteikti jos pagrindus ir tiesiog susidraugauti. Siekdamos pakeisti požiūrį į matematikos mokymąsi, jos pristatė jau antrąją serijos „Skaičių pasakos“ knygą „Daugiau nei piratė“, kurią prieš porą metų išleido „Šviesa“.
Matematikos neįmanoma „iškalti“
Studijuodama tiksliuosius mokslus, I. Kilienė norėjo įrodyti, kad matematika gali būti įdomi ir prasminga. Savo mintimis ji pasidalijo su mokyklos drauge L. Matiukaite ir abi ėmė ieškoti atsakymų, kodėl nemažai sutiktų žmonių nepalankiai vertina matematiką bei jos vengia. Jos pastebėjo, kad negatyvus požiūris į skaičių mokslą atsiranda žengiant pirmuosius žingsnius mokykloje.
„Žmonės matematikos bijo ne todėl, kad yra negabūs. Juos atbaido tai, kad mokykloje neišmoko jos suprasti. Abi sutarėme, kad šios spragos atsiranda dar pradinėse klasėse ir nusprendėme, kad reikia naujų, kokybiškų priemonių, padedančių matematiką suprasti, o ne „iškalti“, – pasakoja L. Matiukaitė.
Anot jos, pamirštama, kad matematika neatsiejama nuo realybės ir gyvenimiškų, socialinių klausimų. Todėl autorės dar iki pasirodant „Smagiosios edukacijos“ knygoms „Jei mėnulis būtų nulis“ ir naujausiam kūriniui „Daugiau nei piratė“ siekė keisti vaikų požiūrį į šį mokslą – kūrė matematinę radijo laidą, edukacinio turinio puslapį socialiniuose tinkluose „Labas, matematika“, rašė straipsnius šia tema.
Knyga – ne pratybų sąsiuvinis
Anot L. Matiukaitės ir I. Kilienės, jos pasirinko sekti pasaką, nes toks formatas leidžia į sudėtingus dalykus pažvelgti paprastai ir sudominti skaitytoją. Autorės vengė nuobodaus turinio uždavinių ir atsakymų forma, užtat siekė atskleisti žinias pasakodamos istoriją apie Matematikos miestelio gyventojus skaičiukus. Tokia yra ir knygos pagrindinė tema – skaičių lyginimas, pateikiamas veikėjų lūpomis pasakojant gyvenimiškas situacijas.
„Mokytis palyginimo nebūtina atsisėdus prie juodai balto pratybų sąsiuvinio. Mes šios matematinio veiksmo kviečiame mokytis lyginant realius daiktus: tris kiaušinius su vienu pakeliu miltų, keturias kojas su dviem kibirais ir begale kitų objektų. Visa tai papildo stebuklingi pasakos elementai – skraidantis laivas, kalbančios musės, mokslininkais ir elektrikais dirbantys skaičiukai“, – apie knygos turinį kalba bendraautorė L. Matiukaitė.
Rašydamos knygą, autorės rėmėsi naujausiais psichologų ir edukologų tyrimais, rodančiais, kaip mažieji įsisavina matematines temas. Šiuos atradimus atspindi pasirinkta knygos struktūra.
„Susipažinusios su tyrimų rezultatais, pasaką sąmoningai rašėme šiuo „teisingu būdu“. Pirmiausia vaikai lygina vizualiai – kuri daiktų krūvelė didesnė, sprendžia kurioje daiktų gali būti daugiau. Tada jie mokosi suporuoti daiktus ir iš likučio supranta, kad ten daiktų buvo daugiau. Galiausiai vaikai išmoksta skaičiuoti objektus ir palyginti skaičius. Tokiais etapais palyginimas pristatomas ir knygelėje, tik veiksmas vyksta neįprastoje vietoje – piratės laive, kuriame atsiduria „Matematikos miestelio“ gyventojai“, – ugdymo metodą pristato I. Kilienė.
Kalbėti vaikų kalba
Autorės tiki, jog kūryboje faktus ir žinias turi lydėti paprastumas, aiškumas, vaikiškas entuziazmas ir smalsumas. Todėl ir šį kartą jaunasis skaitytojas knygoje turės sutikti juokingus veikėjus ir kartu leistis į nuotykius. Pasak kūrėjų, rašant tokio pobūdžio knygeles, būtina eksperimentuoti.
„Pirmiausia knyga turi sudominti vaikus, o tada jau autorius sprendžia dilemą, kaip į ją patalpinti mokslines žinias. Todėl jis turi prabilti vaikams suprantama ir įdomia kalba – tikiu, kad su Lina šio gebėjimo nepraradome nuo pat vaikystės. Jį puoselėjame, nes tai turbūt svarbiausia mūsų, kaip autorių, savybė“, – atskleidžia I. Kilienė.
L. Matiukaitės nuomone, įkvėpimas netikėtoms istorijoms kyla stebint kasdienę aplinką. Čia slepiasi ir nuotaikingos situacijos, ir išskirtiniai veikėjai, kuriuos vėliau nesunku paversti pasakos herojais.
„Rašyti įkvepia paprasti, kasdieniški dalykai – tereikia stebėti aplinką. Pavyzdžiui, autobuse rimtas vyras su kostiumu skanauja sultingą obuolį, jo sultys varva ant odinio pono lagamino – štai ir personažas. Vėliau tokie įspūdžiai, apdoroti vaizduotės, tampa skaičiukais, kepančiais didžiausią pasaulyje pusryčių blyną ar lipančiais į kibirą matuoti jo gylio,“ – pasakoja L. Matiukaitė.
Teksto paslaptis atskleidžia iliustracijos
Kūrėjų teigimu, šiandien pasaulyje ypač svarbus vizualumas. Būtent nuotaikingomis, sekamą pasaką papildančiomis iliustracijomis pirmiausia galima patraukti vaikų dėmesį.
„Vaikiška knygelė yra smagi dėl savo paveikslėlių. Daug smagiau devynis vairus turintį piratės Rūsčiažandės laivą išvysti, nei tik apie jį skaityti. Dailininkės Eidvilės Viktorijos Buožytės iliustracijos atskleidžia tekstą ir paaiškina daugybę paslapčių – pavyzdžiui, kodėl „Matematikos miestelio“ gyventojas Vienetukas nešioja tik vieną šlepetę?“, – apie vizualumo galią kalba L. Matiukaitė.
Knygos padeda įsisavinti technologijas
L. Matiukaitė ir I. Kilienė mano, kad matematika šiuolaikiniam žmogui padeda lavinti atmintį, logiką, problemų sprendimo įgūdžius ir net kūrybiškumą. Tikslusis, inžinerinis mąstymas ypač svarbus atsirandant vis naujoms technologijoms. Vis dėlto autorės įsitikinusios, kad jos neturėtų užgožti skaitymo džiaugsmo.
„Kai aplinkui gausu išmaniųjų technologijų, knyga sudominti vaikus kiek sudėtingiau, ypač vyresniuosius ar sulaukusius paauglystės. Šiuolaikiniai žmonės nori visko čia ir dabar – jie nemato reikalo nuosekliai ruoštis darbui, jį atlikti, užbaigti ir susitvarkyti reikalingas priemones. Panašiai yra ir su knyga – ją reikia išsirinkti, pasiimti, skaityti, todėl pažiūrėti filmuką ar pažaisti kompiuterinį žaidimą daug paprasčiau. Tačiau tai niekada neatstos knygos ir joje atsiveriančių pasaulių“, – įsitikinusi I. Kilienė.
Autorių teigimu, dažniausiai atstumia tai, kas liepiama, kišama per prievartą. Jos pabrėžia, kad geriausiai prie knygos pratina pavyzdys – tėvai gali skaityti kartu su vaikais ir tuo pat metu mokyti matematikos. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, suaugusieji gali rinktis skirtingus būdus, kaip sudominti vaiką.
„Nors ant naujausios knygos viršelio nurodoma, jog ji skirta penkerių metų vaikams ir vyresniems, šios amžiaus ribos yra santykinės. Tėvai gali ją skaityti net kūdikiams, kad šie girdėtų naujus žodžius. Tuo tarpu trimečiai klausydamiesi pratinsis prie ilgesnio teksto ir istorijų, septynmečiai jau patys ją įveiks, o vyresni atpažins matematines temas. Knygelę galima skaityti kartu su tėvais, kurie paaiškintų aptariamas temas ir diskutuotų iškylančiais klausimais“, – teigia serijos „Skaičių pasakos“ autorės.
Kommentare