Šį eilėraštį buvau pusiau juokais (o juokai visuomet yra pusiau rimti) sukūrusi ir padeklamavusi dovanų prof. Kęstučiui Nastopkai, Nacionalinės premijos įteikimo proga 2013 metais.
Keleiviai
Bunda miestas iš ūko, stogais surantytas, Susivėlęs kiemais, kalnais apstatytas, Dviem upėm apjuostas, viena užkapstyta, Trinkelėm užklota, planais užpaišyta,
Ir žvalgos, sukiojasi pėdomis vilko, Žmogus, pasiklydęs koridoriuos tinko, Ieško tauro ir taurės, ir obuolio kito, Ir žvilgsnio keleivio iš tolo matyto,
Priraizgyti to miesto metraščiai slepia, Ką slibinui kritus rado pametę, Ką iškeitę pasiėmė, ko nepakėlė, Ką paliko po saule it baltąją dėmę,
Skradžiai miglą nuo kalno žvelgia nomadas, Skradžiai bokštų brūzgyną, langų gervuogyną, Į laiptais link saulės kopiantį kitą, Keleivį, jau kartą prie raštų matytą.
2013, Vilnius
Comments