#Tikros_atostogos Esu pervargimo survival, iki tokio lygio, kad nepakildavau iš lovos ir miegot eidavau su megztiniu, buvo labai blogai, nedarykit taip. Suskaičiavau, kad šią vasarą tai man bus pirmos tikros atostogos nuo 2018-ųjų, nes, užsirašykite į sąsiuvinuką – darbostogos nėra atostogos ir nesiskaito. Jei taip morališkai, tai nesiilsėjau nuo pat 2015-ųjų, nes doktorantai net ir pasiėmę akademines viduje tarkuoja save be išeiginių. O šiemet tiesiog ilsėjausi. Ilgai. Be didelių planų, be jokių užmojų, tikslas buvo vienintelis – gyti, atgauti save. Ir tai veikia!
Keli įdomesni pastebėjimai apie atostogas.
1. Miesto dėsnis: „miestas ryja savo vaikus“ (©Arce). Todėl pageidautina iš miesto išvažiuoti, antraip, net jei nieko nedarai, miestas „dirba“ už tave – ūžia, gręžia, užkasinėja po langais vamzdį, kabina kaimynų spinteles, už sienos riejasi ir visada garantuotai perkaista.
2. Savaitgalio dėsnis – net ir per atostogas ramiausia ilsėtis savaitgalį ir šventinėmis dienomis, gal todėl, kad niekas kitas tuo metu aplinkui, už sienų, nedirba, ir tikrai žinai, kad niekas nesugalvos paskambinti (nors ir taip neskambino). Štai kaip giliai įaugęs darbo dienos nerimas.
3. Pajūrio dėsnis – kuo ilgiau ten tupi, tuo mažiau eini prie jūros, bet būti neatsibosta. Esu pajūry gyvenusi nepadoriai ilgai, įvairiais metų laikais, poilsiui ir darbui – dar nepasiekiau tokio lygio, kad norėtųsi išvažiuoti. Tiesa, visus metus non-stop dar nebandžiau – pasiliksim šitą pasiekimą ateičiai.
4. Namų tvarkos dėsnis. Teoriškai tą žinojau, bet pagaliau pamačiau praktiškai, kad namų tvarka yra žmogaus emocinės sveikatos veidrodis (tik netaikoma pedantams, kuriems greičiau atvirkščiai). Pliekdavau save už apkuistus namus (kurie net ir aptvarkyti vis tiek patys apsiverčia aukštyn kojomis), bet vakare po darbo negebėdavau nieko padaryti. Užtat vasarą, pasirodo, viskas įmanoma – net su malonumu susitvarkyti virtuvės spinteles, nuvalyti dulkes nuo knygų ir kasdien išrikiuoti sofos pagalvėles.
5. Toks minusiukas – būti tikra namų šeimininke, deja, yra full-time-job, todėl palaikyti idealią tvarką, triskart per dieną gaminamą maistą ir „mamaaa, jis man neduoda pakrovėjo“ kovų arbitro dvasią labai vargina, atostogoms verta vengti ir mažinti kiek įmanoma.
6. Knygų dėsnis – kuo daugiau skaitai, tuo daugiau norisi. Aš ir šiaip daug skaitau, bet dar gyvenime nesu tiek daug skaičiusi, kaip šią vasarą – realiai nuo ryto iki vakaro, rijau grožinę, mokslinę, beletristinę, kokią tik noriu literatūrą, viską, kas per daug laiko susikaupė, ir viskas taip godžiai įdomu. Šitą irgi užskaitau kaip gijimo poveikį.
7. Prie to paties – pasilepinau nauja elektronine skaitykle-rašykle (apie ją reikės atskiro posto), ir tik taip atradau kompe seniai štabeliuotas el. knygas ir straipsnius. Lobynai!
8. Nieko nedarymo dėsnis – jis galiausiai atveda prie noro ką nors veikti. Šią vasarą stengiaus ir vaikų nespausti į jokią dienotvarkę (išskyrus daugmaž reguliarų maistą). Norit tupėt pajūry ir nė karto nenueiti į pliažą – prašom. Norit visą dieną maudytis – kaip norit. Per daugybę metų darbo ir „netrukdykit mamai“ pagaliau bandėm atsigriebti, pagauti besibaigiančią vaikų vaikystę. Nedovanotina buvo seniau tiek dirbti.
9. Iš tokio laisvo buvimo kilo daug atradimų. Su vyresnėliu pamėgom eiti pasivaikščioti, tik jis pasiima ausinuką. Taip ir einam abu tylėdami, kartais vienas kitam nusišypsodami ar ranka parodydami kokį paukštį – ir taip gera tiesiog būti.
10. Su mažuoju peržiūrėjom jau matytus serialus ir buvo įdomu juos aptarinėti, kas ten po ko, ką pamiršom, ko nebuvom supratę.
11. Dar pastebėjau, kad vaikai labai mėgsta ne tik rodyti man savo jau matytus filmus, bet ir vestis į savo jau lankytus muziejus – kad galėtų viską aprodyti ir paaiškinti. Blogesnė dalis – tempti mamą ant išbandytų atrakcionų. Čia galėtų būti „edukavimo dėsnis“ – tai, ką esi atradęs, yra daug įdomiau, kai gali parodyti ir kitiems.
12. Suaugusiems atrodo, kad vaikai tiesiog „tupi telefone“, bet atradau, kad antai vyresnėlis labai daug laiko tame telefone tiesiog klausosi muzikos, ir labai įdomios (punk rockas, metalas, 80-90-ųjų rokas, visokie gabūs mažai žinomi atlikėjai), žiūri daug dokumentinių ir meninių filmų, ir visą laiką plepa su draugais. Nenuvertinkit telefonų.
13. Vintažo dėsnis (arba kada apsimoka ko nors neišmesti). Mažasis irgi paniro į muziką, bet jam būtinai prireikė surasti kasečių grotuvą (!) ir Nirvana albumus. Sony Walkman‘ą mamos namų rūsy šiaip ne taip radau, o Nirvanos turėjau tik CD, tai ir kompaktų walkmaną teko atkast – dar veikia! Įdomus klausimas – kokiu būdu vaikai ima klausytis tavo jaunystės muzikos, jei tu jau jos dabar nebeklausai?
14. Gero pavyzdžio dėsnis. Niekas taip gerai nemoka atostogaut ir leist laiko su gera kompanija, kaip mano tėtis Vytautas Latinis su žmona ir draugais – intensyviai iš jų mokėmės.
15. Tikrų atostogų dėsnis. Su tėčiu išvedėm ir tikrų atostogų formulę – kad per jas būtina bent trumpam nusigauti prie jūros ir bent nelabai toli užsukti į užsienį. Tada atostogos užsiskaito.
Na ir ryšium su tuo, kad vasara dar nesibaigė, dar šiek tiek liko, to be continued. Nuotraukoje – nuostabi kaimo turizmo sodyba Dzūkijoje prie Lavyso ežero – „Nakcižibis“, kur dar birželį idiliškai pasisvečiavom. Atostogų atradimų sąrašą pratęskite komentaruose.
PS: Taip, yra vienas dalykas, kuris neleidžia atsipalaiduoti net ir bandant poilsiauti - tai karas. Todėl reguliariai 1482. Tikrų atostogų, be nerimo, skausmo ir bejėgystės jausmo, dar teks palaukti ir dėl jų pasistengti.
