Kad jau mintyse vien artėjančios Kalėdos, papasakosiu vieną nevykėlišką istoriją. Šiemet man atrodo toks itin jautrus ir jaudinantis momentas tai, kad daug jaunų (atsakingų) šeimininkių ir šeimininkų pirmą kartą šventinį Kūčių ir Kalėdų stalą ruoš patys, o ne važiuos pas mamas ir močiutes. Net ir negalėdami aplankyti savo babos ko gero ne vieną kartą jai skambins ir klaus, kiek reikia kiaušinių į baltą mišrainę, o majonezą ar grietinę, o kiek laiko kepti pyragėlius, o kaip tą vištą kimšt - su žaliais ryžiais ar su išvirtais (patikėkit, buvau kažkada iškepusi su žaliais, taip ir liko kieti).
O man taip susiklostė, kad iki šiol jau ne vienerius metus būtent aš būdavau ta "jaunoji babytė", pas kurią atvykdavo ir tėvai, ir sesė (ji kartą iš P. Korėjos atvažiavo visų net neperspėjusi ir persirengusi Kalėdų Seneliu - nuo to karto vaikai galvojo, kad visas dovanas neša būtent ji). Todėl visas pirmo ir antro karto klaidas jau esu patyrusi, ir dabar jau galiu ramiai pasidalinti su geraisiais žmonėmis, idant nedarytų taip, kaip aš. Tai va vienas didžiausių feilų, kuris stebuklingai (fizikos dėsnių dėka) laimingai baigėsi.
Žodžiu, kažkuriais čia metais, laukiu atvykstančių svečių ir staiga prisimenu, kad spanguolių kisieliaus trūksta (to, kur geriamas). Santa Marija! Skubu kaisti puodą, kisielius iš pakelio, spanguolės iš šaldiklio, viskas pagal planą, tik bėda, kad tą puodą reikia kažkaip operatyviai atvėsinti, nes negers gi svečiai spanguolių arbatos.
Tai galvoju, paprasta - pripilsiu į vonią ant dugno šalto šalto vandens, pamerksiu puodą, taip jis greičiau atšals ir bus done. Pastatau puodą, paleidžiu šaltą vandenį...ir pamirštu.
Svečiai jau suėję, sėdasi visi prie stalo, deda ant jo ir savo atsivežtus patiekalus, o man plaukai ant galvos kaip tikrai babytei čiut nepražilo, blemba, kisielius!!!
Įbėgu į vonią. Vandens iki vonios kraštų, spanguolės dreifuoja paviršiuje, o kisieliaus puodas - giliai po vandeniu. Neuždengtas. Bet kas įdomiausia - gi kisielius už vandenį daug tankesnis ir sunkesnis, tai net nepajudėjęs iš puodo - visas viduj. Tai aš pirma sugaudau besimaudančias spanguoles, atsargiai atkemšu vonią, vanduo išbėga, lieka puodas su jau atvėsusiu kisielium, tik vos vos praskiestu šaltu vandeniu, bet nuo to tik gaivesnis.
Perpyliau kisielių iš puodo į puošnų uzboną, sumečiau atgal spanguoles, paragavau - nu geras! Gi nieko jam neatsitiko - vonia švari, vanduo iš krano švarus. Tik man buvo taip gėda, kad svečiams tokio liapsuso tąkart papasakoti neišdrįsau, tik jau po kelių metų prisipažinau, kokia iš manęs nemokša. Na bet jei kas (jau kitais metais ar vėliau) eisit į svečius, tai galit būti tikri - antrą kartą kisieliaus vonioj tikrai nebeskandinsiu, galėsit drąsiai ragaut
Kas gaminsit Kūčias ar Kalėdas pirmą kartą - būkit budrūs!
