Metai bėga greitai ir šiandien žvelgiu į jau finišo tiesiojoje esantį akademinį projektą „Media Literacy in the Baltics Program (IREX)”, kurį Mykolo Romerio Universitete įgyvendinome kartu su nuostabia komanda.
Per metus mums pavyko sukurti naujo dalyko programą – „Naujosios medijos ir žurnalistika dezinformacijos amžiuje“, kurį dar vasarą ištestavome, o jau nuo rudens skaitėme MRU auditorijose. Greta paskaitų studentams teko daug mokytis ir mums pačioms, o taip pat dalintis žiniomis su mokyklų ir gimnazijų mokytojais bei mokiniais iš Vilniaus, Vilniaus rajono, Marijampolės rajono ir kitų Lietuvos miestų, gyvai ir nuotoliu.
Su MRU studentais, studijuojančiais tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis, pažindinomės ne tik su dezinformacijos teorija ir pavyzdžiais, bet klausėmės kviestinių svečių – žurnalistų ir komunikacijos specialistų, ir net aplankėme Okupacijos ir laisvės kovų muziejų, įsikūrusį buvusiame KGB kalėjime, kur kalėjo, buvo kankinami ar net nužudyti už laisvą visuomenę ir kartu – už laisvą žiniasklaidą kovoję žmonės.
Man pačiai tai buvo debiutas akademinio projekto vadovės amplua ir kartu gana skaudus suvokimas, kokią gilią (ir istoriškai tikrai ne naują) problemą turime – melagingų, žalingų, tyčinių anti-žinių sklaidą, minias suklaidintų ir net aršiai melagienas ginančių žmonių.
Su studentais ir kolegomis daug diskutavome apie sunkiausią iššūkį – kaip susikalbėti, kaip atkurti pasitikėjimo ryšį, kai žmogus negirdi ir nesupranta to, ką bandai pasakyti, kai nepasitiki nei tavo žodžiu, nei pateikiamais šaltiniais, kai iš esmės gyvena kitame pasaulyje ir kitoje „tiesoje“. Vieno trumpo ir paprasto atsakymo neradome, tik ilgą, kantrų, švietimo kelią, kuriame turime greta kritiškai mąstančios ir išsilavinusios visuomenės ugdymo turime saugoti tai, kas demokratijoje laiko vieną iš keturių kampų: stiprią, profesionalią žiniasklaidą.
Comments