top of page
Writer's pictureRūta Latinytė

Kaip užauginti metalistą




Vietoje visokių banalybių apie mokslą ir mokymąsi aš jums papasakosiu, kaip užauginti metalistą, arba kitaip – kaip atitraukti vaikus nuo kompiuterių?


Receptas labai paprastas – imat ir nuperkat elektrinę gitarą. Jei vaikų daugiau – tai kiekvienam, nes instrumentas yra intymus asmeninis daiktas. Ne akustinę, ne „pagrok metus su pianinu, o tada žiūrėsim“, ne „jei būsi geras Kalėdoms gal atneš“ ir be jokių kitokių išsisukinėjimų – tiesiog nuperkat. Galit paimt iš santaupų biudžeto eilutės „naujam karnizui“ ar bet kurios kitos, nes greičiausiai neplanavot.


Kol pati nepalaikiau rankose, tol netikėjau, kad šitas instrumentas yra toks užburiantis. Ir jei nežinot, kokią pirkt, tai muzikos parduotuvės konsultantai pagal biudžeto ribas ir vaiko muzikines preferencijas labai greitai patars ir duos jaunam muzikantui pačiam pajausti ir išsirinkti. Jūsų reikalas nesikišti, nuryti seilę ir sumokėti.


Ir tuomet galėsit džiaugtis, kad vietoje kompiuterinių žaidimų namuose tai vienam, tai kitam kambary, kasdien, po daug kartų bus grojamas visas privalomas pradžiamokslis – „Smoke on the water“, „Seven nation army“, „Come as you are“ ir paskui iš eilės kitos dainos. Plius asmeninė kūryba, ir aš jums sakau – tokio tamsaus doom metal dar nesu girdėjusi.


Super galingi geimerių kompai bus greitai perorientuoti garso įrašams. Žiūrimi Youtube‘o filmukai vietoje žaidimų praėjimų – apie tai kaip groti vieną ar kitą gabalą ir kaip edit‘inti įrašų failus.


Svajosit apie kadaise buvusias ramias dienas, kada buvo kalamas Counter Strike‘as ar Roblox‘ai, nes dabar bus žaidžiamas žaidimas „kiek galiu pagarsinti savo kubą, kad suaugusieji jau ateitų labai mandagiai prašyt patildyt“. Ir visos dainos, jau kai mokėsit jas mintinai, bus grojamos paeiliui su vis kitais keisčiausiais efektais.

Dar vietoje naujų žaidimų kaulijimo prasidės „mama, o man labai reikia ten tokio ir tokio pedalo“. Taip kaip seniau su siaubu reikdavo praeiti pro „Žaislų planetą“, paskui „Game Room“, taip dabar lanku bandysit aplenkti „Tamstą“, nes ten būtinai kažko reikia. To kažko, su kuo grojo Cobain'as.


Svajosit apie tylius vakarus prieš miegą, kai žiūrinėjot sau ramiai visokius juokingus reels‘us, o ne bandot mintyse skaičiuoti decibelus, ar dar kaimynai neiškvies jums policijos.


Galvosit, kaip čia išsiurbt vaikų kambarius ir nenusilaužt kojos ant kerbelynės laidų ir dar kažko netyčia neatjungt.


Vaikams zyziant, čiaudėdami nuo dulkių atkuisit iš mamos buto rūsio tamsiausių kerčių senus savo jaunystės kompaktus ir net kasetes, būsit nustebę, kad dar veikia.


Dar gausit pirkti knygas, taip, knygas! Vaikis, kuris iki šiol nelabai mėgo skaityt, urmu praris Kurto Cobaino dienoraštį, Ed Sheerano biografiją ir nešis į kambarį Anthony Kiedis atsiminimų knygą, kurią bandžiau atimti, nes ten vien sex, drugs and rock‘n‘roll, bet nepavyko. Dėl Dave Grohl „Pasakotojo“ (lietuvių kalba išleido „Helios“) realiai kilo brolių peštynės.


Naujų mokslo metų garderobui pirksit ne polo marškinėlius su tvarkingom apykaklėm, o Nirvana ir Metallica maikes, kurių, pasirodo, pilnas visas „Akropolis“, nes devyniasdešimtieji dabar madoje. O taip, seniukų džiaugsmui – visa paauglystės muzika dabar yra paauglių dievukai, tie patys! Ir visai nesvarbu, kad jų negroja per radiją. Tiesa, groja – per „Rock FM“ ir tai nuo šiol bus vienintelis vaikų toleruojamas radijas jūsų automobilyje.


Na bet jei norit augint metalistus nuosekliai, tai reikia pradėti šiek tiek anksčiau, dar nuo nėštumo mėnesių ir vietoje Mocarto – apvažiuoti palapinėje „Mėnuo Juodaragį“, „Devilstone“ ir „Kilkim Žaibu“. Pirmi du, gaila, jau nebevyks, tai beliks žaibų festas. Ir vaikus ten vėliau vežtis kasmet. Tuomet garantuotai net jei namie sunki muzika neskamba taip dažnai, būsit nustebę, kad jaunimas ją atras patys. Ir norės patirti taip, kaip šiuolaikiniai vaikai leidžiasi į visas pasijas – pereiti visus lygius: klausyti, groti, nešioti, skaityti, kurti, dalintis su bendraamžiais ir tuo didžiuotis. Aš irgi esu labai proud mamma, tai dalinuosi. Ir šiek tiek gailiuosi, kodėl pati paauglystėje nezyziau mamai, kad man reikia elektrinės gitaros, gi matyt būtų nepagailėjus. Išduosiu paslaptį – porą juodų rifų sugebėjau išmokti net aš . Hell yeah!


Gero mokymosi visiems, ir neatidėliokit to, kas labiausiai patinka!


Nuotraukoje - chebrytė prieš dešimt metų. Turim padarę "tada ir dabar" versiją, bet neleido dalintis, tad dabarties kadruose - užaugę instrumentai.




8 peržiūros0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską

Comments


bottom of page