Kai vakare palydi merginą ar vaikiną iki jos/jo kiemo ir vėliau nutoldami abudu vis atsisukate ir pamojuojate, ir taip daug kartų.
Kai užniūniuoji labai seną dainą, o tavo meilė pratrūksta – „Negaliu patikėti, šita daina man galvoje skambėjo visą dieną, iš kur tu žinai?“.
Kai paimi telefoną, kad jam/jai paskambintum, o ekrane įsižiebia jo skambutis, į kurį atsiliepi anksčiau negu spėja suskambėti.
Kai pokalbių temos neišsemiamos, tiek kad galėtum visą naktį jas aptarinėti, taip metus, du tris, penkis ir vis daugiau, be skaičiaus.
Kai abu gyvenate savo gyvenimus, bet yra bendra veikla, siejanti nuo neatmenamų laikų, nuo tada kai dar net nebuvote pažįstami, iki dabar, ir visiems aplinkiniams tai gali vienodai rodyti, bet judviems tai yra neatsiejama gyvenimo dalis.
Kai gali svajoti apie naują būstą, naują darbą, naują veiklos kryptį, bet dėl vieno dalyko gyvenime tau ramu – tai tavoji antra pusė, tebūnie su savo keistokais bruožais ir savitais įpročiais, bet nieku gyvu jos nemainytum į jokį kitą žmogų.
Kai kartu leidžiamas laikas net aktyviai nepraktikuojant jokių religijų tampa neįtikėtinai šventas ir simbolinis. Taip prie Paryžiaus Sacre Coeur Bazilikos laiptų atsikimštas raudonas vynas iš plastikinės taurės ir pakelis čipsų staiga gali virsti kūnu ir krauju, spontaniškai, betarpiškai ir tikriau negu per visas gyvenime stebėtas pamaldas.
Kai žinai, kad tavo žmogus yra toks artimas, kad matė žemiausius nuopolius ir iškiliausius laimėjimus, laimės ir nevilties ašaras, proveržius ir pralaimėjimus, ir visų jų akivaizdoje buvo ir bus šalia.
Kai buvimas drauge suteikia žavesio ir juoko net gėdingai nesėkmei – ir ne dėl to, kad vengtum apie ją kalbėti, bet todėl, kad niekas nėra baisu, kol esi kartu ir tuo džiaugiesi.
Kai buvimas kartu atlaiko ir abejones, ir nusivylimus, ir net išdavystę, bet galiausiai supranti, kad tai, ką turi, yra aukščiau viso to, kas liko praeityje, kaip neįkainojamos pamokos ir pamatas tam, ką turi šiandien.
2019 lapkritis
Comments