Aš jums papasakosiu istorijų apie Pervalką:
- Čia moterys nedėvi nei makiažo, nei aukštakulnių, ir visos yra natūraliai gražios: saulės nuglostytais veidais ir vėjo suveltais plaukais.
- Rūbų dress kodas yra Happeak džemperiai, drobinės ir trikotažinės įdomaus kirpimo suknutės, maikutės su linksmais užrašais ir kažkas šiek tiek sportiško.
- Neišgirsi čia nei bum bum, nei rusakalbės muzikos, nebent neįkyrų picerijos „La Pervalga“ nepopsinį muzikinį foną (kuris man labai patinka, tik neatpažįstu nei vieno atlikėjo, išskyrus Ievą Narkutę)
- Pervalkoje verdama skaniausia visame pasaulyje žuvienė. Jos recepto autorė, tokia vietinė močiutė, niekam neišduoda, tik prasitarė, kad pilama šiek tiek alkoholio dėl šviesesnės spalvos. Matyt, kad veikia 😊
- Vietiniai nesutaria, kuri rūkyta žuvis geresnė – žuvienės virėjų ar žvejo Zoleno, čia praktiškai politinio lygio klausimas, kur perki žuvį. Man ir ta, ir ta skani. Nu gal Zoleno labiau...
- Toks įspūdis, kad visi vaikai čia yra bendri, nes važinėja tuntais pirmyn ir atgal iš vieno kaimo galo į kitą, su spiečiumi dviračių, paspirtukų, riedlenčių, longboardų, hoover-board‘ų ir kitų judančių įrenginių.
- Maitinasi dauguma kaip paryžiečiai – šiltais kruasanais pusryčiams, kuriuos piko dienomis reikia užsisakyti iš vakaro, bo neliks. Ką kitu metu valgo paryžiečiai, ne taip svarbu.
- Gamta čia yra itin intensyvi ir arti žmogaus: vakare būtinai sutiksi šaligatviu pėdinantį ežį, pamariu be paukščių įvairovės plaukioja ir kažkas panašaus į ūdrą, kartą matėm lapiuką, kuris graužė vaikų futbolo vartų tinklą ir net neketino bėgti, pievoje gali užlipti ant žalčiuko ar gluodeno, o naktis priklauso varlių orgijų chorui.
“Kuršių marios kiekvieną kartą bus vis kitokios: tai sidabrinės, it veidrodis, tai pasišiaušusios, tai šviesesnės už dangų.”
- Vilų įvairovė atitinka mašinų markių įvairovę: nuo Maseratti, Tesla ir viso Porsche klubo, iki panašių kibirėlių, kaip mano. Nuo medinukų su sovietų laikų lovytėmis, iki vilų su baseinais, pirtimis, ir net teniso kortu.
- Jei būtų pardavėjų Oskarai, tokį reiktų įteikti vietos parduotuvės savininkei p. Daivai – jos mažytėje krautuvėlėje yra visko net pačiam išrankiausiam hipsteriui: šviežiai iškeptų kruasanų ir ciabattų, prancūziškų sūrių (čia tiems a la paryžiečiams), migdolų pieno, veganiškų ir begliuteminių sausainukų, gal 10 rūšių puikaus prosecco, ir šiaip visko, ko tik gali prireikti – nuo katinėlio kraiko iki skalbimo priemonių alergiškiems žmonėms. Ir ji visada pasiūlys paimti dar ką nors skanaus.
- Visus poilsiautojus per dieną sutinki po kelis kartus: greičiausiai prasilenksi pliaže (tikrame), o paskui dar tris-keturis kartus pamario promenadoje: ryte, per pietus ir vakare.
- Promenada ir pakrantės apžvalga yra ne šiaip sau toks dažnas užsiėmimas, nes Kuršių marios kiekvieną kartą bus vis kitokios: tai sidabrinės, it veidrodis, tai pasišiaušusios, tai šviesesnės už dangų, tai taškančios tiltelius ir prieplaukas, tai banguojančios į kairę, tai į dešinę.
(bus daugiau)
Comments