Šį įrašą skiriu draugams visame pasaulyje: šiandien Lietuva prisimena vieną tamsiausių mūsų istorijos momentų - 1941 m. sovietų organizuotų masinių trėmimų pradžią (trėmimai buvo organizuojami dešimtmetį, nuo 1939 iki 1955 m., o galutiniai tremtinių reabilitacijos dokumentai buvo pasirašyti tik 1988 m.).
Taigi turite suprasti, kad Sovietų Sąjunga niekada nebuvo sąjunga, kaip mes ją suprantame kaip terminą. Būdas vadinti tai „sąjunga“ yra panašus kaip „specoperacija“ vietoj karo - tai būdas neigti okupacijos faktą. Atminkite, kad dauguma šalių, „įžengusių“ į SSRS, buvo tiesiog okupuotos Rusijos karinių pajėgų ir (arba) politinių ultimatumų. Okupuotos Rusijos, ir viskas. Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina, Baltarusija, Moldova, dalis Suomijos - šios žemės buvo visiškai aneksuotos. Rytų Vokietija, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Jugoslavija, Bulgarija, Albanija - buvo sovietų įtakoje, taip pat represuotos, jokios laisvos valios.
Kas nutiko šiose teritorijose likusiems žmonėms? Vien Lietuvoje dauguma inteligentų, mokytojų, teisininkų, profesorių, pasiturinčių ūkininkų, verslininkų, valstybės pareigūnų, buvusių karių su šeimomis ir vaikais buvo suimti ir ištremti į šalčiausius Sibiro regionus:
131 600 deportuotų
156 000 įkalintų
50 000 iš jų buvo nužudyti arba mirė ir niekada negrįžo
Taip pat žr. prievartinius trėmimus iš kitų SSRS=Rusijos okupuotų šalių: Sovietų Sąjungos deportacijos iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, deportacijos iš Kaliningrado, Besarabijos, Krymo totorių deportacija, čečėnų ir ingušų deportacija, Meškėtijos turkų deportacija, karačiajų deportacija, balkarų deportacija, kalmukų deportacija - iš viso apie 20 mln. žmonių iš visų šių regionų. Bendras apytikris tremtyje mirusių žmonių skaičius: 824,203 – 1,514,877.
Svarbiausia žinoti, kad Rusija šiandien Ukrainoje taiko tą pačią praktiką, tai vyksta dabar, kai Rusijoje veikia filtravimo stovyklų sistema, į kurią siunčiami žmonės iš okupuotų teritorijų. Šiandien tai vėl vyksta. Tas pats agresorius, tie patys metodai.
Esame linkę sakyti „niekada daugiau“, bet tai šiandien vyksta Ukrainoje. Vėl.